- gėrūnas
- gėrū̃nas, gėrū̃nė dkt. Sunkù šei̇̃mai su tókiu gėrūnù.
.
.
gėrūnas — gėrū̃nas, ė smob. (2); SD317 girtuoklis, palaidūnas; lepūnas: Vyras buvo gėrū̃nas ir pasileidęs kap lapų ryšys Brt. Paukštelis gėrūnėlis ulbavo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
gėruonis — gėruonìs sm. BŽ319 žr. gėrūnas: Toj karčemėlėj trys gėruonėliai geria Švn … Dictionary of the Lithuanian Language